krūmotas

krūmótas, -a adj. (1) 1. R89, N krūmais apaugęs: Krūmotais upelio krantais ėjo takelis rš. Girinis apynys mėgsta augti krūmotose daubose, ant ūksmėtų upių ir upalių skardžiais S.Dauk. 2. krūmu išaugęs; panašus į krūmą: Pluoštiniai linai turi ilgą nekrūmotą ir nešakotą stiebą sp. | Skiauterė krūmóta Ėr. Krūmoti debesys Pn. Sodink bulves, kada krūmotas dangus – bus brandžios bulvės LTR(Auk).